- nugargti
- nugar̃gti, -ia, nùgargė 1. intr. nusilpti, nusivaryti, sumenkėti, nusenti: Kuinapalaikis nugar̃gęs Pl. | refl.: Čystam nusgar̃gęs senis, vos tik bedūsauja, ė vis da an darbų paknopstom bėga Km. Nusgar̃gęs, kai žiūries, ir Jonas – tik skūra ir kaulai Km. 2. tr. nudėti, nukišti, pamesti, pavogti: Mano dalgę jau kas nùgargė Kls. Kur tu nugargei tą maišą? Nč. Nenugar̃k tu man pypkės Bd. 3. refl. atsiliepti gargimu: Jei alų ar kitką geriant gerklė nusigar̃gia, dar teks gerti Jnšk. \ gargti; atgargti; išgargti; nugargti; pagargti
Dictionary of the Lithuanian Language.